Baltijos jūra plaukiantiems laivams susiorientuoti ir nepatekti į neegzistuojantį uostą padeda 79 metrus virš jūros lygio iškilęs senasis Nidos švyturys. Daugiau nei prieš šimtmetį pradėtų statybų metu pastatytas šešiakampės formos švyturys, kurį buvo galima pasiekti akmenimis grįstu 200 laiptelių takeliu, išlikusiu iki mūsų dienų. Susprogdintas antro pasaulinio karo metu besitraukiančių vokiečių kareivių, 1953 m. švyturys buvo perstatytas į dabartinį beveik 30 metrų aukštį.

Istorinėje Kopgalio tvirtovėje, kadaise gynusioje Klaipėdos uosto įplauką, įsikūręs lankomiausias Lietuvoje muziejus. Laivybos istorijos ir jūrų faunos ekspozicijos bei gyvieji eksponatai moko pažinti ir puoselėti žmogaus harmoniją su jūra. Muziejaus lankytojų ypač mėgiamas delfinariumas – draugiškas vandenų pasaulis, kuriame gyvena 11 delfinų ir jūrų liūtų pora kartu su savo atžala, devynmete Basta.

Klaipėdos uosto, o kartu ir Lietuvos laivininkystės pradžia galima laikyti XIII a. vidurį kuomet buvo pastatyta Klaipėdos pilis, o šalia jos įkurtame uostelyje sustodavo pirmieji pirklių laivai. Šiuo metu unikalia geografine vieta pasižymintis Klaipėdos uostas yra vienas reikšmingiausių Lietuvos transporto centrų. Mieste jį surasti nėra sunku – kelią link jo rodo aukštai pasistiebę krovininiai kranai jau spėję tapti Klaipėdos miesto kraštovaizdžio dalimi. Galingi ir nepailstantys, kasmet jie perkrauna beveik 40 milijonų tonų iki Klaipėdos atkeliavusių krovinių.

Kadaise plieninis pakeliamas Biržos tiltas Klaipėdai duodavo nemažai pajamų – kiekvienas praplaukiantis laivas mokėjo tilto pakėlimo mokestį. Antrojo pasaulinio karo metu tiltas buvo susprogdintas. Laimei, greitai jis buvo atstatytas, o mūsų dienomis dar atnaujintas. Šiandien tiltu vaikšto pėstieji ir važinėja mašinos. Savaitgaliais tiltas dirba vestuvių akcentu – jaunikiai čia ant rankų nešioja savo išrinktąsias.

Jau daugiau nei šimtą metų veikia senieji Klaipėdos pašto rūmai, kadaise vadinti Karališkaisiais. Tai bent tradicija siųsti laiškus ir atvirutes! Rūmų bokštelyje veikia senovinis karilionas su 48 varpais – visi jie skamba šeštadieniais, pusę dvylikos.

Viena iš Klaipėdos senamiesčio jaukumo priežasčių – fachverkinė architektūra. Šio stiliaus statiniai buvo ypač populiarūs devynioliktame amžiuje, kai uostamiestyje suklestėjo prekyba. Dalis fachverkinių statinių išvengė net didžiojo Klaipėdos gaisro 1854-aisiais ir Klaipėdoje liko šie ryškūs ir charakteringi europietiškosios kultūros ženklai.

Istorija nebūtinai teisinga. Klaipėdos dramos teatro žymiausia vieta – balkonas, iš kurio 1939 m. rėžė kalbą Hitleris. Istorija yra užmarši – šiandien Teatro aikštėje karo nuotaikų nelikę, o balkone miestelėnai kartais stebi vaidinimus. Dramos teatro istorija komplikuota – jis degė didžiojo Klaipėdos gaisro metu, bet buvo atstatytas 1857 metais. Miestiečiai tikisi, kad autentiški teatro fasadai atlaikys ir šiandien čia vykdomas rekonstrukcijas.

Prieš 400 metų Klaipėdoje gimęs Simonas Dachas Vokietijoje išgarsėjo lotyniškais ir vokiškais proginiais eilėraščiais bei scenos veikalais. Jo poema „Taravos Anikė“ tapo vienu mėgstamiausių meilės eilėraščių Vokietijoje ir paplito kaip liaudies daina, kurios melodiją ir dabar skambina Miuncheno rotušės varpai. Jaunutę basą mergaitę, Taravos Anikę, vaizduojanti skulptūra visuomenės lėšomis pastatyta beveik prieš 100 metų. Retas klaipėdietis mokės dainos žodžius. Bet pasimatymą prie romantiškosios Anikės yra turėjęs turbūt kiekvienas.

Danės krantinėje, pačiame miesto centre stovi Klaipėdos simbolis išdidžiu vardu „Meridianas“. Suomijoje pastatytas burlaivis pokariu buvo būsimųjų laivavedžių, kapitonų pirmasis laivas. Išėjęs į pensiją laivas ilgą laiką veikė kaip restoranas. Šiandien šešiasdešimtmetis „Meridianas“ – miestelėnų mylima, neatsiejama nuo miesto peizažo Klaipėdos dalis. Šiuo metu įžymusis miesto burlaivis išplukdytas remontuoti.